tikėti

tikė́ti, tìki (tìkia Slm, Plšk, Jrb), -ė́jo tr., intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD¹192, SD190,398, H, Sut I, N, L 1. laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram kuo, dėl ko nors, neabejoti: Netikiu, kad tu gautum šieno tenai J. Tikiù tuo, ką sakai DŽ¹. Žadais tikėti S.Dauk. Kas te tikė̃s ant tokiuos daiktus! Ėr. Netikė́jom, tai ką tikė́sim, ale an galo galų i aš pamačiau [pats] LKT245(Lg). Su mažu abejojimu turiu tikė́ti Plšk. Aš tikiù, ka tei galėjo būt [p]Jrb. Tas juokais meluoja, o tas tìkia Sb. Nekalbėkit teip, ana ir tìkia Ob. Kas mano žodžiam netikė̃s? Klvr. Tik legendom aš nelabai tikiù Pg. Žmonys kaip pasakojo, kaip tikė́jo, teip tas i buvo Yl. Ar jūs tìkiat į tą, ką jis pranašau[ja]? Skdv. Ašiai tai nelabai tikė́jau visokiais pasakojimais Skdt. Nieko nètikiu, nieko nežinau Žl. Nètikiu, paki savo akia nematau Pv. Ką gali žmogus šiais laikais betikėti? J.Balč. Giliausiai tikėjo, taip ir esą buvę, kaip dėdė pasakoja Vaižg. Vaikas, netikė́damas raganos žodžiams, ėjo pats pažiūrėti tų šulinių VoL333(Bsg). Tavo žodeliu daugiau netikė́siu (d.) Šk. Nepasakok – nė per nago juodymą nètikiu Snt. Ligi dugno (iki galo) aš nètikiu Rm. Kad nètikite, nueikite ten ir pasiklauskite NdŽ. Aristotelis liepia tikėti tik tuo, ką žmogus gali ištirti savo protu rš. Jei nori, kad kiti tikėtų, reikia įrodyti, kad pats tiki J.Marcin. Šitie žmonės mirė laimingi, tikėdami savo tiesa J.Avyž. Kas tikėtum šiandien į taip dideliai didelius žvėris, šio[je] pasaulė[je] buvusius S.Dauk. Poetas tiki šviesia savo tautos ateitimi rš. Stiprai tikiu Kristaus žodžiu KlM204. Kaip gal jie tikėti, apie kurį nieko negirdėjo VlnE136. Idant tikėtumbit, jog Jėzus est Christus, sūnus Dievo VlnE64. Rašoma, sakoma, tikima ir giedama yra… Jį patį iš numirusių trečią dieną kėluosįsi BPII6. Mes, kurie tamui tikime, balsu „amen“ tarykime PK25. Jei ko išminčia pasiekt negalėjo, tam netikė́jo DP343. Tikime, jog medžiai ir žolės visos atgiję DP585. Jis žino, jog tiesą sako, idant ir jūs tikė́tumbite DP238. Tada stipriai tikėk, kas tavi bus bylota MP116. Tikėk mani, kad tas tavo prieštarnykas nesnaudžia MP90. Regėjos jamu tatai daiktas netikimas MP225. Netikimas Q580. Netikiamas M. Tiesą savo apreiškia, ką tikėt apie jį, kaip gyvent SPI353. Žydai tada netikėjo apie jį, jog buvo aklas Ch¹Jn9,18. O Jėzus tarė jiems: tikitegu, jog galiu tai padaryt? Ch^lMt9,28. Dimstipatis – lietuvių tikėtas namų ir visos sodybos (dimsčio) globėjas, teikiantis sėkmę ir gerovę LTEIII92. Lietuviai, tais laikais šiose giriose medžioję, gyvenę, tikėjo ugnį rš. Ponas kalbėjo man, tikrai regėjai, nesa eš tikįs (viršuje mudrus) būsiu ant mano žodžio, idant tatai daryčiau BBJer1,12. ^ Netikė́k, kas būs, tikė́k, kas y[ra] Tl. Jei nètiki akim, tai pačiupinėk rankom Ds. Jeigu nètiki, širdies neparodysi Trgn. Savo akimi nematai, tai negali tikė́t niekam Pv. 2. MT262, J, M, LL278 būti religinių įsitikinimų, manyti esant Dievą: Tikiù Dievą Tėvą Š. Tikiu (Tikėti N) į Dievą R, MŽ. Tikiù Dievą ėsantį K. Tikė́jau ir tikė́su lig paskuojės valandos Šv. Mes – senobiniai žmonės, tai mes tìkim ir tikė́sim Vdn. Aš tikiù Dievui Dgp. Anas Dievui tìkia, o kunigui, bažnyčiai nètikia Ob. Anas tikė́jo Dievu Alks. Jis yra tiką̃s pastojęs NmŽ. Jin Dievu tikė́jo tvirtai Sdb. Adomas tai Dievui jau netikė́jo, o šitas eina bažnyčion Rk. Tikė́t Dievui reikia Imb. Buvo labai tiką̃ senovės žmonys Mžk. Vedu senovės žmonys – dar tikė́jov Trk. Čia tìkančiai žmonys Krtn. Žmonys buvo labai tikintì Snt. Vaikai išaugo visai nètikintys Snt. Tiką̃ dar pasigalvo[ja] negerai darą, susitūra nu negerumų Krš. Tikinčiūs buvo visi Ps. Buvo seniau tokių aršių tikančių̃ Krž. O kitą kartą buvo bažnyčio[je] tikintíejai žmonys Lnk. Seniau būdavo tìkintys, ir visos parapijos mokydavo vaikus Ps. Visi [žento giminės] tikiantíeji, bažnyčiniai Gr. Žmogus buvo tiką̃s, einąs į bažninčią Als. Mes tìkim drūtai, ale bažnyčion einam retai Zr. Aš tikù, bet kumet nueisi į bažnyčią? Trk. Tę tikinčių̃ žemė Jrb. Tikintỹs žmogus dabar vos pakenčiamas, o kunigas visai prakeiktas KzR. Tikąs tiktai ing vieną Dievą I. Jūs netikit Jėzų Kristų Lnkv. Buvo toks Dzidorius, sako, bedievis, netikintỹs Pžrl. Ar tu tikią̃s žmogus, ar tu netikią̃s – visur turì būti teisingas Grd. Nètiki nei Dievu, nei velniu Bd. Kaip bažnyčia tìka, i mes tìkam Krtn. Broliai nebetikė́jo, ka i mama drausdavo, slapta valgydavo [mėsą] Sk. Jie visiškai Dievą nebetiki I.Simon. Matau, kunigaikšti, kad tu vis dar esi stabmeldys ir tiki senus dievus V.Krėv. Dievą galima tikėti ar netikėti, gyvenimą reikia gyventi J.Gruš. Tikim Jėzų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį Mž244. Jus nor turėti iš visos širdies tikinčius Vln35. O duok, idant regėtumbim daug sūnų, tikinčių ing Tave PK33. Gyvatą žadėjo tvirtai tikinčiám DP94. Visokio amžio krikščionys vienaip tiki, vienaip kalba, vienaip išpažįsta DP218. Teip tikė́dami ir teip darydami, palaiminimop anos tiesos prieisime DP405. Bet evangelikai nė vienos bažnyčios… parodyt negal…, kur tikėta ir turėta buvo DP445. [Bažnyčia] išmokė pažint tikro Dievo ir tikėt priderančiai apė Jį SPI133. Tas yra darbas Dievo, idant tikėtumbite ing Jį Ch¹Jn6,29. Tikiu Dievą, Dievui OsG154. Visi… buvo tikį pastoję Ns1843,1. Jei tu gali tikėti, tikinčiam visa galima SkvMr9,22. Nebūk netikįs, bet tikįs MP173. ^ Tiki it žydai į Mesijošių Sim. Jei nètiki, Dievo neparodysi Ul. Daugiau velniui tìki nekaip Dievui Antz.

tìkinčiai adv.: Tėvai mus tìkinčiai išmokė Ėr.

3. manyti esant tikriems antgamtinius reiškinius, mitologines būtybes, ateitį lemiančius ženklus, laikytis prietarų, būti prietaringam: Apie Tverečių buvo draudžiama kirsti dvikamienį medį, nes buvo tikima, kad jį nukirtus vaikai gimsią kurti rš. Tikėta, kad jeigu kas saulei nusileidus skalbia, tai pavandeniui atplaukiančios laumės ir išardančios visą audeklą rš. Kunigas netikė́jo, o kap inkando [gyvatė] kumelį, tai nuejo [užkalbėtojo ieškoti] Dg. Daug į ką senovės žmonys tikė́jo, daug turėjo įsitikinimų Vg. Tie žmonės į gaidį tiki [, kad jis orą gali išpranašauti] Ėr. Aš šitiem burtinykam tikiù Dgp. Aš jį (burtą) nètikiu, bet su burtais daug nuveikiu Vlkv. Išgalvojo i gąsdina – aš tų burtų tai nètikiu Jsv. Mes nė iš tolo nètikim tų burtų Smln. Mat seniau tai tikė́jo tuos velnius Bsg. Aš į tuos sapnus tikiù Lnkv. Sapnais aš nètiku, kiti tìka Lk. Ar tikì į žynius? Rsn. Aš nėko nètiku turiant kauką Prk. Mes gi dabar nebètikim vaidinuoklių LKT276(Vlž). Niekas netikė́davo vaidinuokliam Krč. Nètiku to, neteisybė, nėkas nebaido Jdr. Dabartės nètiki nei vaidiniuokliu Pg. Labai tikė́jo žmonys i tìki [užžadais] Mšk. Kalbėjimu tai kap kas tikė́jo, kap kas netikė́jo Dg. Seniau labai tikė́davo mat in raganas Pmp. Žmonys nebètiki į jas (laumes) Rsn. Aš netikė́davau į kortas, i neateidavo pas mane čigonės varažyt PnmŽ. Aš tai niekaip nètikiu, ką ten kortos rodo Aps. Kiti labai tikė́davo [Kūčių šienu], duodavo, ka gyvuliai sveiki būtų PnmŽ. Kas dar tìki, tas tą (Agotos) duoną prieg savę nešiojas Dg. Seniau gandrai nešdavo vaikus, dabar gi nebètikia niekas PnmR. Buvo tikima, kad šermukšnio dėl jo karpytų lapų bei raudonų uogų bijančios piktosios dvasios ir raganos rš. 4. L turėti vilties, viltis, tartis, galvoti apie ką, laukti ko nors: Tikė́jo geresnį rytojų NdŽ. Tikė́jo tuojau gauti žadėtąją dovaną NdŽ. Netolimoje ateityje tikiu galėsiąs tiksliau nustatyti latviškosios garsų kaitos kronologiją K.Būg. Buvo sunku gyventi, spaudė vargai, tačiau tikėjo – bus geriau V.Bub. O kiek svajota, kiek daug tikė́ta kartu pagyvent Sb. Menk tikė́jau, kad su sveikais kaulais iš fronto pareisiu Plšk. Netikėta, kad šiteip nutiks Grž. Aš nètikiu iš jos vaikų, kad būt geri, nètikiu Pv. Jis netikė́jo mirt Upn. Girios ūžė ten, minėjo praeities laikus, kai lietuvis netikėjo, jog belaisviu bus Mair. Juk nū artimesnis yra mūsų išganymas neig tadai, kad tikėjome VlnE1. Tu tiki mane tokį būsiantį, koks tu esi BBPs50,51. Nebūtų tikėję… neprietelį įeisiantį BBJer4,12. Dalis žmonių teipajag netik save tokioje bėdoje gyvenančius BPII220. Tą, kurį tikė́jo santį užmuštu, netikė́jo esančio gyvu DP198. Nes kasg būtų tikė́jęs, jog mus tasai nuog mirimo išgelbėjo, kuris patis nuog mirimo buvo sugautas DP185. Kas ką myli, tai tiktai daro, kuo tiki jį pamėgsiantį SE124. Mes teipag tikime, togdėl ir kalbame Ch¹2PvK4,13. Tikėkite, tikė́kite, jog ateisite ant geros palaimos skomios mano DP200. Abejojansis tenetik save ko nuog pono gausiantį BPII102. [Lozorius] tik taipajag save nuog jo apturėsiantį atleidimą griekų BPI200. Reikia tada nuog Dievo viltisi ir tikėti visokiuose reikaluose pagalbos SPII96. Tikėtas, lauktas, laukiamas SD¹86. Nesa žmogaus sūnus ateis adynoje netikimoje NTLuk12,40. ^ Reik tikėti gerų tėvų gerą vaiką būsiant VP39. | refl. AK78, MP6,66, SD¹86, H, H165,167, Sut, Rtr, Š, DŽ¹: Tikisi ko širdis SD375. Netikė́jaus tą padaryti J. Netikiuos sugrįžti tenai J. Jis sako, kad aš nieku neprivaląs tikė́tis KI29. Tikiase SGI143. Jis ant to tìkiase, i gana Jrb. Kol bernas neapsiženijęs, tai visos ir tìkiasi Krs. Pasakyk anai, lei tiek didliai munęs nètikas Trk. Šiandiej jau penkta diena, kaip jis tìkiasi surast, susigrąžint žmoną Krs. Valdiško buto nesìtiki gaut Krs. Dabar tìkiasi pašaro Ob. Tenesitikiẽ, mašinos nevažiuos Erž. Rytoj rytą jau tikúos, kad ana parvažiuos Vkš. Rytoj tìkiasi jau namo jį parsivežt Krs. Nestikė́jau, ką liksiu – mirsiu, sakau Drsk. Būt gerai suseit, ale nèstikiu DrskŽ. Negali tikė́ties į kitką, jau smertis ant nosės Nmk. Jau ma[n] suėjo septyniasdešimt, tai ko ma[n] tikė́tis, ko laukt! Jrb. Linksmybės didelės nėr ko tikė́ties Vkš. Tabūnais gyvulius ganant, nestikėk nei pieno, nei mėsos sočiai pavalgyt Kpč. Mūs buvo dešimt, tai jau dalių nesitikė́jom ką gaut Slv. Jy tìkias, kad pusę [pinigų] gaus už namą Slm. Nesìtikiu [i](neturiu vilties, nepajėgiu) eit toli – nesìtikiu Jrb. Tikė́jos, kad žemė atliks – poną nugalabijo Kp. Iš vyrų daba daug netikė́kias Krš. Po giedros, gilios žiemos seni žmonės tikisi didelio uogų derliaus sp. Manau, kad jis tikėjosi gausiąs iš manęs daugiau negu iš pirklio V.Krėv. Tų sakinių tikiuosi susilauksiąs iš visų Lietuvos kampų K.Būg. Mano mokytiniai tikė́josi kiekvienas vis savąją tarmę mane kalbant girdėsiąs A.Baran. Šiemet suvažiavo žmonių mažiau, nekaip tikėtasi J.Jabl. Visi tikisi gerai parduosią Žem. Iš tiesų tuokart užmokesnį nu Dievo tikiamos idėm gausiantys M.Valanč. Kai žvėris nesìtiki pavojaus, medėjui lengviau jį pulti KŽ. Jau nebesitikė́jo gyva išliksianti NdŽ. Nusimenu, nesitikiu pateksiąs R375, MŽ504. Nė gydytojis nebtikė́jos, kad ana atsibus Prk. Tas Zigmintas tai da nesitikė́jo mirt Mžš. Senas jau, nèstiki, kad pasveiks Vrn. Tikisi vis mokąs N. Aš nebūčiau tikėjusi, kad tu man šitaip drįsi pasakyti I.Simon. Moteriškė paguldė svečią, kokioj jis nesitikėjo savo amžy lovoj DS284(Rs). Nesitikėjau, kad ir tu toks dievobaimingas A.Vien. Abudu buvo dar nesenu, bet nebetikėjos beišgyvensią Vaižg. Tikėjose regėjimą regįs VlnE156. O Alkimus… netikėjos… vyriausiu kunigu būsiąs BB2Mak14,3. Mes, kurie tikimės gyveną, dalimi gyvename DP580. Tikė́jos užmušę Christų DP576. Kas tikėtųs, kad akmenimis kietais turėtų gundyt ką? SPII15. A mes tikėjomėsi Jį atpirksiantį Izrael VlnE59. Daug apie Jį girdėjo ir tikėjosi VlnE201. Tie tikėjos gero iš Alkimo ir norėjo pakajaus BB1Mak7,13. Togidel ir mes, krikščionys, nesitikėkiam visad gero šiame gyvenime turėsiančius BPI258. Ir ko tikimės nuog Jo, turėsime PK38. Yra ir tų daug, kurie malonėje ir meilėje didžiųjų viešpatų didžiausią palaimą padėtą tikis DP596. Netikė́kis tu, negausi nieko, jei teip išmanai DP55. Per malonę Jėzaus Christaus tikimės išganysiami MT208. [Kalti esme (privalome)] tikėtis ir viltis apturėt amžiną karalystę, kurią mumus žadėjo SPII148. Viešpats ano tarno ateis dienoj, kurioj nesitikės Jo Ch¹Mt24,50. Bet tikėdamies, jog buvo draugėj, kėlė… ir ieškojo Jo terp giminėlių ir terp pažįstamų Ch¹Luk2,44. Ir netikėkitės, jog galit patys savimpi kalbėt NTMt3,9. Nestikintiej svečiai buvo mūs paažvažiavę [p]LzŽ. | Nestìkint (netyčia) žumyniau jam koją Rod. Nestìkint alkūne išspaudžiau langą Rod. ^ Gyvena kaip mirti nesitikėdamas KrvP. Tikė́tis kaip iš bergždžios karvės veršio Lkš. Kekšę alba seną vedęs, vaikų netikėkis S.Dauk. Ir apsiniaukė, kada nelaukė, ir pragiedrėjo, kai nesitikėjo KrvP(Vrn). Nesitikėk ant kūmos pyragų – pats išsikepk LTR(Jz). Tikė́kis kaip ant podės marškinių Šk. Nesitikėk ant podės marškinių: siūk sau iš maišo LTsV296. Tikėkis ant podės marškinių LTR(Vlkv). O tai jum neitie už ūkinyko, tai jum tikė́tis už dvarinyko! Vlkv. 5. MP71, M, L, LL24, Š pasitikėti, kliautis kuo: Aš tavimi tikiù, o tu manimi nètiki J. Aš tave tikiù NdŽ. Netiki kas man SD297. Ir aš jam tikiù kap nežinia ką DrskŽ. Nètikiu tavim DrskŽ. Juom dabar labai ir tìki Ds. Niekam dar̃ negali tikė́t Drsk. Aš nètikiu niekam Ob. Galit tikė́tie man Klvr. A seną bile kas tìki? Plv. Ko nètikat vaiko – iš širdies sako Krš. Munęs nètika Šts. Tikė́k tu jai! Klvr. Tikė́kit man, ji pasakis, ka dauges mokėjo Pv. Aš nètikiu šitiem vaikam LKT288(Šr). Aš jos nelabai tikiù Ps. Aš nètikiu Stasiuko – dažnai jis pameluoja Mžš. Netikėk jį, jis melagis ant melagių Šd. Juo netikėk J.Jabl. Nereikia tikėt žmogaus Rdd. Paki gyvensiu, tai pasakysiu šimtam žmonių, kad negalima niekam tikė́t Dg. Ji labiau tikėjo savo kates negu savo tarną NdŽ. Kurtiniam neseka tikė́t DrskŽ. Reikia tik jam vienam tikėti ir juo vienu pasikliauti A.Vien. Jūs vislab turiat man tikė́ti ir taip daryti, kaip aš jus mokysiu S.Dauk. Joks šūvis nenueis tuščiom, tikėk manim BsPIV80(Brt). Aš sakyčiau, prisakyčiau, manim netikė́si Niem28. Netikėk, mergele, vėjeliu putančiu D62. Anys man netikės, nei mano balso klausys BB2Moz4,1. Ir pulkas tikėjo tiem dviem kaip sūdžiamus ir vyriausiemus BBDan13,14. Jei tiesą bylau, kodrinag jūs nètikite man? DP127. Nesa daugesn tìki patys sau neg bažnyčiai ir tikram žodžiui Dievo DP276. Jeigu mi netikite, tikėkite darbamus Ch¹Jn10,38. Tikėk mani, kad tas tavo prieštarnykas nesnaudžia MP89. Jei jo (Mozės) raštams netikit, kaip mano žodžiams tikėsite? NTJn5,47. Kad neeini, tai parašyk raščiuką prie savo sūnaus, o manęs teip netikės BsMtII118. | Rudeniu netikėk, apsirenk, kad nesušaltum Klvr. Nètikiu šitom žolelėm, nėr geriau kaip vaistai šitie Jž. Ir geriausi vaistai negelbsti, jei ligonis jais netiki LMD. Aš tiemi vaistam nètikiu DrskŽ. ^ Tikėk manim kaip senu žydu J.Jabl. Tikia kaip žydas į šurum burum su ragaišiais Sim. Tu tep tikì vyru kap karvė teluku Vrn. Senai galvai netikė́k: čia žino, čia ne – labai greitai užmirštì Kpč. Vyrą tiek tikė́k, kiek savo ausį matai Trg. Klausykias: maž tekalbėk, ne visims tikėk – būsi išmintingu VP25. Tikė́k gulint, ale ne miegtant BzF54. Netikėk melagiui nei už sienos esančiam M. Netikėk meluojančiui nė už sienos esančiui VP33. Melagiui ir tiesą sakant niekas netiki LTR(Vlkj). Netikė́k raišu vilku, kojos nepadaužęs (nepamušęs Erž) Kv. Netikėk negyvam vilkui jei pats jo nepribaigei Rz. Netikėk gyvate, kol galvos nesutraiškei LTR(Km, Dkk). Ant dantų nepadėjęs, netikėk LTsV341. Ir savo marškiniais netikė́k Ut, Ds. Netikė́k trijų dalykų: rudenio oro, mergos meilės i pono loskos Bsg. Netikė́k žmonos ašarom arba kumelės prakaitu Ukm. Netikė́k dum dalykais: motriškos ašaroms ir arklio prakaitu Yl. Netikėk pačiai namie, o kumelei kelionėj LMD(Jz). Dvilinkliežuviui netikėk S.Dauk. Tikėk labiau akim nei ausim LTR(Auk). O Dieve mano! Nenori savo akimis tikėti Žem. Kaimiečiai klausė tų žodžių, vos tikėdami savo ausimis V.Myk-Put. Senelė savo ausim nenori tikėti rš. Netikė́k berno burna kaip vaiko šikine Slk. Berno žodžiais tikėk, bet ir žalios rūtelės dabok KrvP(Vrn). Šautuvu, arkliu i vyru netikė́k Šd. Dievu tikėk, bet kunigu ne LTR(Gdr). Pasauliui tu tikė́k, tai durniu liksi Alks. Niekam netikėk, niekas neapgaus LTR(Grš). Į ką tiki, po tuo i šiki Dr. | refl. intr., tr. R, MŽ, OsG160, N, Rtr, NdŽ: Nebuvo galima nei vieną kaimyną tikė́ties Plšk. Padėk butelioką an stalo, vaikui nereikia tikė́tis Ob. Ar jy suprato, ar nesuprato, ar gal nei sau nestikė̃s Pv. Šitais dviem nestikė́k [, kad išmoks rašyti] Lp. Vieni tikė́jos Jonu krikštytoju…, kiti Elijošiumi DP466. Kuomi tikė́tis. Aš tavimi tikiúos KI654. Jis didei savimi pasitik', tìkis KII183. Tuom tikiuos, nusitikiu R96, MŽ125. Žmogau, nenusimink varge, tikėkis Dievu J.Jabl. Nesitikė́damas savo ponu, [žalnierius] ir pats neužmigo BM308(Šll). Bet da nesitikėdamas Šimienės žodžiams, dėl visa ko apsidairė an skiedyno BsPII298. Aš tave, manim tikėkis, patsai užstosiu KN185. Manimi tu tikėkis! Kel1863,6. Pažįstu gruntą, ant kurio stoviu ir kuriuom tikiuos Ns1859,3. ^ Geriausiu draugu nesitikėk, tik savimi LTR(Šmk). Netikė́kis vilku raišu, kojos nepadaužęs Štk. Tikėkis su gulinčiu, ale ne su miegančiu BzF54. Pačiai nestikėk namie, o kumelei kelij Rod. Nesitikėk arklio kelionėje, o pačios namuose LTR(Šmk). Nebespečna žirgu tikėtis, norint būtų ir greičiausias KN39. 6. turėti polinkį, norėti kliautis: Tikė́jo tiktai gėrimui, tinginiavimui Vv. Jeigu tik in bonkutę tikė́tie, tai čia jau vėl negeras dalykas Vv. 7. atidžiai stebėti, sekti, tykoti: Tiki ir laukia, kad galėtų ką pagriebt Vrb. Katinas tę tiki prie olos Vrb. Ko tu čia tikì lyg katė į pelę? Vrb. 8. Sut būti tariamam, spėjamam, numanomam: Nes nuog visų luomų norėjo V. Christus turėt liudymo užgimimo savo: nuog mergų, kaip nuog Marijos, motinos savos, ir nuog Jozefo, tikė́to tėvo DP49. Jozefas ik metui dėl užlaikymo garbės ir šlovės mergos Marijos bu[v]o tikė́tu tėvu V. Jėzaus DP50. \ tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; patikėti; persitikėti; pritikėti; užtikėti